Iš Irako smėlynų į beisbolo treniruotę

Lietuvos karys gimtinei atstovauja keliais būdais

Lukas Sirgėdas praėjusią liepą į lagaminą jau krovėsi beisbolo pirštinę ir naudojimui paruoštus Lietuvos rinktinės marškinėlius, tačiau netrukus visą kelioninio krepšio turinį teko pakeisti.

To priežastis – Lietuvos kariuomenės šaukimas vykti į misiją Irake ir ten užtikrinti ryšį su sąjungininkais.

Taip vietoje komandos autobusiuko, traukusio į Slovakijos didmiestį Trnavą, kuriame turėjo rungtyniauti Europos čempionato B divizione, L. Sirgėdas su kitais kolegomis iš Lietuvos sėdo į karinį lėktuvą ir išskrido į Taji vietovę, esančią netoli Bagdado.

„Apie išvykimą į Iraką sužinojau dvi savaitės prieš čempionatą, – su tinklalapiu „beisbolaskaune.lt“ kalbėjo Lietuvos kariuomenėje dirbantis beisbolininkas. – Tikrai nuliūdau, bet tuo pačiu ir apsidžiaugiau, kad bus toks šansas išvykti į misiją bei Lietuvai atstovauti kitame fronte.“

Nepaisant to, kad prarado vieną svarbiausių komandos žaidėjų, Lietuvos beisbolo rinktinė, vadovaujama vyriausiojo trenerio Virmido Neverausko, triumfavo antrajame pagal pajėgumą Europos čempionato divizione ir iškovojo galimybę rengti superfinalo seriją iki 2 pergalių dėl patekimo į pagrindines Senojo žemyno pirmenybes.

„Džiaugiausi kartu su komanda, stebėjau vaizdo įrašus, bendravau telefonu, bet tuo pačiu buvo ir liūdna, kad negalėjau prisidėti bei pajusti tos emocijos, kurią juto visa rinktinė“, – paklaustas, ar po nacionalinės ekipos triumfo neapėmė dvejopi jausmai, atsakė L. Sirgėdas.

Minėta superfinalo serija buvo rengiama gimtojoje L. Sirgėdo vietovėje – šiaurės rytų Lietuvoje įsitaisiusiame Utenos mieste. Nors buvo toli, Sirgėdas itin džiaugėsi šia žinia ir palaikė komandos draugus, prisidėdamas prie varžybų serijos viešinimo – norėdamas pritraukti daugiau žiūrovų, sukūrė informacinį vaizdo įrašą ir jį viešino socialiniuose tinkluose.

„Tikrai buvau nustebęs, kad į Uteną grįžta didysis beisbolas, – kalbėjo gimtojo miesto „Titanų“ beisbolo klubui atstovaujantis žaidėjas. – Bet buvo klausimas, kur mes žaisime? Kai sužinojau, kad atgaivins mūsų senąjį beisbolo stadioną, kilo be galo daug emocijų – apėmė nostalgija ir prisiminimai iš žaidimo ten. Utenos beisbolo žmonėms pavyko stadioną atgaivinti per savaitę, jie atliko didelį darbą. Nauda iš to didžiulė – mes vėl parodėme Europai, kad galime priimti svečius į Lietuvą ir atkreipėme vietinių žmonių dėmesį, taip parodydami, kad beisbolas yra gyvas – mes čia (juokiasi, aut. past.).“

Bet visgi kaip L. Sirgėdas atsirado beisbolo sporto šakoje ir kaip – karo tarnyboje?

„Pirma mano beisbolo patirtis atsirado dar vaikystėje, kai su draugais beisbolą žaisdavome kieme. Vienas draugas turėjo lazdą, kitas turėdavo kamuoliuką. Žaisdavome ne su beisbolo, o su teniso kamuoliuku ir, kiek pamenu, žaisdavome be pirštinių. Vėliau vienas iš draugų pasiūlė prisijungti prie beisbolo treniruočių Utenoje. Tai padariau, man tai patiko ir žaidžiu iki šiol“, – aiškino uteniškis.

„Karo tarnyba mano gyvenime atsirado po 12-tos klasės, – tęsė L. Sirgėdas. – Išgirdau, kad Lietuvoje grąžinamas šaukimas, todėl pareiškiau pirmumo teisę ir užsirašiau. Praėjau 9 mėnesius, pasilikau ir dabar esu čia (šypsosi, aut. past.).“

Antradienis L. Sirgėdui prasidėjo itin džiaugsmingai – Lietuvos karys krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio buvo apdovanotas LR krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“.

Pačio beisbolininko teigimu, tai nebuvo tik misija, užtikrinanti bendradarbiavimą – tai buvo nuostabus potyris, leidęs pažinti skirtingas kultūras ir pagerinti asmenines savybes.

„Mūsų kelionė prasidėjo 2019-ųjų liepą ir truko apie 7 mėnesius. Ten susipažinau su labai daug žmonių, susiradau daug draugų iš viso pasaulio – Puerto Riko, JAV, Italijos, Ispanijos. Dabar turiu draugų, išsibarsčiusių visame pasaulyje ir tai man buvo įspūdingiausia. Žinoma, pagilinau anglų kalbos žinias, labiau pasitikiu savimi, stresines situacijas taip pat valdau daug geriau nei prieš tai“, – patirtimi džiaugėsi L. Sirgėdas.

Numanydamas, kad greitu metu lietuvių Taji provincijoje nebus, karys nusprendė, jog po savęs reikia palikti žymę ir taip atiduoti pagarbą Tėvynei Lietuvai.

Ši mintis neapleido L. Sirgėdo visos misijos metu, kol uteniškis galiausiai nusprendė imtis veiksmų – per keturias dienas ant gyvenvietės išorinės sienos išpiešė Lietuvos kontūrus, užpildė trispalvės spalvomis, o viską vainikavo gimtajam kraštui būdinga simbolika.

„Šią idėją įgyvendinti mane įkvėpė vienas lenkų karys, – teigė L. Sirgėdas. – Mes su juo daug bendravome ir jis davė idėją kažką palikti po savęs. Gerai tai apmąstęs aš sutikau ir mes bendromis jėgomis tai padarėme. Visas darbas užtruko 4 dienas. Pirmąją dieną pavyko nubrėžti kontūrus ir užspalvinti juos. Antrąją dieną teko spalvas dar kartą atgaivinti ir perdažyti. Trečiąją dieną nupiešėme Gediminaičių stulpus, o ketvirtąją – išrašėme iš nacionalinio himno paimtus žodžius „Vienybė težydi“ ir apačioje palikome užrašą „Lithuania“ (Lietuva, angl.).“

Veltui laiko Irake dabartinis Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės kandidatas neleido ir aktyviai jį išnaudojo sportuodamas treniruoklių salėje bei su užsienio kariais žaisdamas mėgiamą sporto šaką.

„Labai daug dėmesio skyriau raumenų lankstumui, darydavau įvairius tempimo pratimus. Po to laiką leisdavau sporto salėje – per šį laiką priaugau 5 kilogramus raumeninės masės, išaugo jėga, galėsiu geriau atmušti kamuolį“, – prisiminė L. Sirgėdas.

„Žaisti beisbolą sekėsi labai neblogai, buvau vienas lyderių, – tęsė karys. – Manau, kad mano žaidimo lygis buvo šiek tiek aukštesnis. Tai buvo tikrai naudinga, nes išlaikiau savo formą ir įgūdžius.“

Gaila, tačiau misija neleido L. Sirgėdui pratęsti galingai prasidėjusio beisbolo sezono, mat „Titanų“ atstovas buvo bene geriausias Lietuvos čempionato atmušėjas visais aspektais, per pirmąją sezono dalį iš viso Utenos klubui padovanojęs 6 išmušimus iš aikštės (homerun, angl.).

Nepaisant to, kad antrosios sezono dalies metu buvo išvykęs, L. Sirgėdas išliko daugiausiai homerunų atmušusiu nacionalinių pirmenybių puolėju.

Turbūt viena iš pagrindinių priežasčių tokiam beisbolininko šuoliui buvo pasiruošimas 2019-ųjų metų sezonui. Pasak L. Sirgėdo, visa tokio rezultato sėkmė priklauso nuo kryptingo ir disciplinuoto darbo.

„Dėjau dideles pastangas į technikos taisymą, išmokau atsirinkti kamuolius – tiek tolimus, tiek artimus, tiek centrus. Labai daug dėmesio skyriau laiko supratimui, kada reikia tinkamai pramušti kamuolį. Tai buvo pagrindas, todėl nepraleidau nė vienos treniruotės ir disciplinuotai dirbau ties tuo“, – teigė beisbolininkas.

Kalbėdamas apie praėjusį sezoną L. Sirgėdas prabilo ir apie artėjančią vasarą bei įvardijo pagrindinius jo paties ir atstovaujamos komandos tikslus.

„Titanai“ turi aiškius tikslus – išlaikyti čempionų vardą, išlikti pirmoje vietoje, – konstatavo uteniškis. – Mano asmeninis tikslas būtų padėti „Titanams“ tai pasiekti ir taip pat prisidėti bei būti naudingam nacionalinei komandai.“

Kaip artėjančiai vasarai ruošiasi L. Sirgėdas, taip didžiausioms sezono kovoms ruošiasi ir Lietuvos vyrų beisbolo rinktinė, kuri liepos 27 – rugpjūčio 1 dienomis Zagrebe (Kroatijoje) rungtyniaus Europos čempionato B diviziono varžybose.

Tai – dar vienas šansas Lietuvos ekipai išlipti į aukščiausiąjį Senojo žemyno pirmenybių divizioną, mat nuo šių metų žemesnio pogrupio laimėtojai keliaus tiesiai į A grupės Europos čempionatą.

Pasak L. Sirgėdo, dabartiniai rinktinės kandidatai noriai renkasi į treniruotes ir taip tikisi patekti į pagrindinę komandą, tad sveika konkurencija šiemet vėl gali vesti lietuvius į priekį.

„Vertinu teigiamai. Tikrai tikiu, kad mes galime pakartoti praėjusių metų pasiekimus ir iškovoti pirmąją vietą. Visi žaidėjai rodo dideles pastangas, visi noriai lanko treniruotes, tarp žaidėjų yra didžiulė konkurencija, todėl visi nori patekti į Lietuvos rinktinę“, – kalbėjo gimtosios šalies patriotas.

Šiemet prie Lietuvos rinktinės vairo stojo Williamas Gordonas, kuris pakeitė iki tol ekipai vadovavusį Virmidą Neverauską, du kartus iš eilės atvedusį šalies beisbolininkus į pergalę B diviziono Europos čempionate.

„Kategoriškai vertinti negaliu, – paprašytas apžvelgti šį pasikeitimą, kalbėjo L. Sirgėdas. – Žinau tik tiek, kad Williamas Gordonas yra geras treneris. Dėl rinktinės jis atiduos maksimalias pastangas ir darys viską, ką gali geriausią.“

Pokalbio pabaigoje L. Sirgėdas įvertino dabartinę Lietuvos beisbolo padėtį ir pabrėžė specializuotų aikštelių trūkumą, tačiau interviu užbaigė pozityviomis spelionėmis.

„Manau, kad mūsų žaidimas gerėja, tačiau Lietuvoje, infrastruktūros atžvilgiu, popieriai yra tikrai prasti. Aikštelių yra tikras trūkumas, o jos mums galėtų padėti pasiruošti ne tik Europos, bet, galbūt, ir pasaulio čempionatams“, – mintimis apie ateitį finišavo „Titanų“ beisbolininkas.

Domas Kamandulis