Vilius Paikovas – 2001 m. gimimo Kauno „Lituanicos” komandos žaidėjas, vasarą atstovavęs Lietuvos beisbolo rinktinei, su kuria tapo Europos beisbolo kvalifikacinio turnyro čempionu.

– Kaip pradėjote žaisti beisbolą ir kas jus labiausiai įkvėpė pasirinkti šį sportą?

– Beisbolą pradėjau žaisti būdamas 11 metų savo gimtajame mieste Radviliškyje. Kadangi tai nėra didelis miestas, žinia, kad atsirado tokia neįprasta sporto šaka, išplito labai greitai. Pirmą kartą atvykęs pažiūrėti varžybų, gavau šansą sudalyvauti kamuoliuko metimo į toli varžybose. Tai buvo momentas, kai ir aš, ir Radviliškio treneris, Romanas, supratome, kad galiu kamuoliuką numesti tikrai toli. Manau, šis pirmas ir labai įsimintinas įvykis pastūmėjo mane toliau žaisti šį nuostabų sportą.

– Koks yra jūsų pomėgis ar hobis, kuriuo užsiimate, kai nesate aikštelėje?

– Mano hobis – žvejyba. Nors ir ganėtinai sunku rasti tam laiko tarp darbo ir treniruočių, vis tiek stengiuosi, radęs laisvą minutę, nuvažiuoti į mūsų nuostabią lietuvišką gamtą ir pailsėti nuo kasdienės rutinos.

– Kaip atrodo jūsų pasiruošimas rungtynėms, tiek fiziškai, tiek psichologiškai?

– Pasiruošimas prasideda maždaug spalio mėnesį, kai pradedu rūpintis kūno paruošimu žiemai ir ateinančiam sezonui. Artėjant sezono pradžiai stengiuosi kuo greičiau grįžti į lauką ir priprasti prie atstumų, nes žiemą daugiausia dirbame narvuose, kur pagrindinis dėmesys skiriamas technikos tobulinimui. Mano nuomone, jei noriu būti kuo mažiau pažeidžiamas psichologiškai, prieš startą turiu būti gerai pailsėjęs ir išsimiegojęs.

– Koks jūsų įsimintiniausias prisiminimas su beisbolu?

– Įsimintinų akimirkų buvo labai daug – pamenu kiekvieną kelionę, kiekvienas varžybas, tačiau kol kas turiu du ypatingus prisiminimus. Pirmas – Europos čempionatas U12 amžiaus grupėje Chlubokoje. Rungtynėse dėl antros vietos prieš Austrijos rinktinę, po mano sėkmingos gynybos metiko pozicijoje, turėjome šansą išplėsti pergalę 10-ajame kėlinyje. Prie pilnų bazių mano komandos narys pramušė hitą per aikštelės vidurį ir mes tapome U12 Europos vicečempionais. Antras įsimintinas momentas – šios vasaros istorinis pasiekimas – patekimas į Europos čempionatą!

– Kokios yra jūsų asmeninės stiprybės aikštelėje, o kur dar norėtumėte tobulėti?

– Mano stiprybė – išlikti šaltu nervu įtemptais momentais, ypač metiko pozicijoje. Visada yra kur tobulėti – tiek žaidimo supratimu, tiek technikoje.

– Vasarą atstovavote Lietuvos rinktinei Europos kvalifikaciniame turnyre, kur užėmėte pirmąją vietą. Kas, jūsų nuomone, lėmė šį pasiekimą?

– Manau, kad pagrindinis faktorius buvo tai, jog visi atidavė visas jėgas ir niekas negalvojo apie asmeninius rezultatus. Visi buvo susikoncentravę tik į pergalę, ir jokios kitos pabaigos negalėjo būti!

– Kurios rungtynės turnyro metu buvo sudėtingiausios? Kodėl?

– Manau, sunkiausios buvo finalo rungtynės, ypač metikams – tiek mūsų, tiek lenkų, nes buvo atmušti berods 8 homerun’ai.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos beisbolo rinktinės atmosferą ir komandinį ryšį?

– Ryšys tarp kiekvieno komandos nario yra labai stiprus ir jis tęsiasi ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Esame viena didelė šeima!