Lietuvos rinktinė iš arčiau: Matas Sirgėdas
Matas Sirgėdas – 25-erių metų beisbolo žaidėjas, šiais metais atstovavęs dviem klubams: Borgerhout „Squirrels“ ir Bristol „Vėtra“. Be to, šią vasarą M. Sirgėdas atstovavo Lietuvos beisbolo rinktinę Europos beisbolo čempionato kvalifikaciniame turnyre, kuriame tapo čempionu.
– Kaip pradėjote domėtis beisbolu? Kas jus įkvėpė siekti profesionalios karjeros?
– Beisbolą, kaip ir daugeliui, teko pažinti tiesiog kieme. Nežinau, kaip kituose Lietuvos miestuose, tačiau Utenoje, mano vaikystės metais, beisbolas buvo labai populiarus tarp jaunimo ir buvo žaidžiamas pagal „kiemo“ taisykles – su teniso kamuoliuku ir savadarbėmis lazdomis. Teko pažaisti ir man, kol vieną dieną, išbandęs įvairias sporto šakas, nusprendžiau pabandyti beisbolą. Tiksliau, į treniruotes mane pakvietė brolis, kuris jau kurį laiką jas lankė. Būtent brolis mane atvedė į beisbolą – tai buvo 2008 m. birželis. Deja, vaikystės svajonė tapti profesionaliu beisbolininku taip ir neišsipildė. Tokios sąlygos, kokiomis augome mes, nebuvo tinkamos profesionalams. Tačiau džiaugiuosi, kad pasiekiau pusiau profesionalo karjeros lygį.
– Koks momentas jūsų karjeroje iki šiol buvo įsimintiniausias?
– Išskirti vieną būtų labai sunku. Jei kalbant apie širdžiai mieliausią – tai turbūt paskutinis įvykis: pergalė su Lietuvos rinktine prieš Lenkiją Europos čempionato kvalifikaciniame turnyre. Jei kalbant apie juokingiausią – kartą žaisdamas shortstopu gaudžiau gana sunkų kamuolį, jį pagavęs mečiau bet kur į pirmos bazės pusę ir išmečiau gana stiprų metimą teisėjui, stovinčiam šalia, tiesiai į nugarą. Nors teisėjui skaudėjo, visiems kitiems žaidėjams ir žiūrovams tai buvo labai juokinga.
– Ar turite mėgstamą žaidėją, kurio žaidimą stebite?
– Neturiu vieno mėgstamiausio žaidėjo, tačiau stebiu tokias žvaigždes kaip Shohei Ohtani ir Aaron Judge. Vis dėlto, yra žaidėjas, kurį labai gerbiu ir iš kurio daug išmokau tiek stebėdamas, tiek žaisdamas kartu – tai Steven De Lannoy, buvęs Belgijos rinktinės žaidėjas ir vienas geriausių šalies istorijoje tolimosios linijos gynėjų. Nors dabar esame skirtingose barikadų pusėse, vis dar žaviuosi jo žaidimu – jis vis dar žaidžia puikiai, nepaisant veterano amžiaus.
– Kaip ruošiatės rungtynėms psichologiškai ir fiziškai? Ar turite kokių nors ritualų?
– Psichologiškai ruoštis nereikia – jaučiuosi užtikrintas ir žinau, kad aikštelėje stengsiuosi padaryti viską, ką galiu geriausiai. Fiziškai ruošiuosi nepraleisdamas treniruočių, ypač praėjusį sezoną treniravausi intensyviai. Kalbant apie ritualus – jų neturiu, išskyrus tai, kad iš vakaro stengiuosi eiti miegoti kuo anksčiau, o atsikėlęs – sočiai papusryčiauti ir su gera nuotaika bei muzika vykti į aikštelę.
– Vasarą tapote Europos beisbolo kvalifikacinio turnyro Kutne čempionais. Kokios emocijos apėmė iškovojus šią pergalę?
– Tai buvo labai emocingas momentas, ypač dėl paskutiniojo, labai sunkaus inning’o. Kai jis baigėsi ir pergalė buvo mūsų, pajutau didžiulį džiaugsmą – pagaliau mums tai pavyko po daugybės nesėkmingų bandymų. Kitais metais vyksime į Europos čempionatą!
– Kaip ruošėtės šiam turnyrui? Ar buvo kažkas ypatingo, ką pakeitėte savo treniruočių procese?
– Dar tarpsezoniu pradėjau galvoti apie šį turnyrą. Artėjant jam, su komanda dalyvavome Prahos beisbolo savaitėje, kuri padėjo pasitikrinti savo lygį ir įgyti žaidybinės patirties kaip komandai.
– Šį sezoną praleidote žaisdamas Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kaip vertinate beisbolo lygį ten?
– Belgijoje žaidžiau jau keturis sezonus, todėl galiu apie tai pakomentuoti daugiau. Mano nuomone, jie turi aukštą žaidimo lygį ir talentingų žaidėjų, kurie aikštelėje sukuria įspūdingų momentų. Man labai patinka belgų beisbolo tvarka – kiekvienas žaidėjas žino savo rolę, komanda išlieka pozityvi net ir sunkiais laikotarpiais. Belgijoje beisbolas turi ilgą tradiciją, gyvuoja daugiau nei 60 metų, todėl šis sportas perduodamas iš kartos į kartą. Taip pat ten yra daug geros kokybės aikštelių, kurios teikia malonumą žaisti. Tiesa, pačiai lygai ir federacijai dar yra kur tobulėti, tačiau kiekvienais metais matomas progresas. Didžiojoje Britanijoje sezoną užbaigęs, iki šiol nesuprantu tenykštės lygos. Lygis žemesnis nei Belgijoje, tačiau taip pat yra gerų žaidėjų, ypač tarp atmušėjų. Vis dėlto, nėra geros kokybės aikštelių ir daugelyje komandų trūksta tvarkos – rungtynėse dažnai vyrauja chaosas, o teisėjų lygis yra žemas.
– Kaip sekėsi jums asmeniškai šį sezoną ir kokie tolimesni tikslai?
– Sezonu esu labai patenkintas, nors didelių pergalių, išskyrus su Lietuvos rinktine, nepavyko pasiekti. Mano tikslas kitiems metams – patekti į Lietuvos rinktinę ir vykti į Europos čempionatą, o su Borgerhout komanda kovoti dėl vietos finale. Platesnį atsakymą galite rasti Utenos Titanų neseniai publikuotame įraše apie mano sezoną.