Justinas Račkauskas – 1995 m. gimimo Kauno „Lituanicos” komandos narys. Šią vasarą jis atstovavo Lietuvos beisbolo rinktinei, su kuria Europos kvalifikaciniame turnyre iškovojo pirmąją vietą.

– Kaip pradėjote domėtis beisbolu?

– Galima sakyti, kad beisbolas pats mane surado. Penktoje klasėje per kūno kultūros pamoką apsilankė trys treneriai, kurie pristatė šią sporto šaką. Išbandėme metimus, mušimą lazda ir bėgimą laikui. Man visai neblogai sekėsi, todėl nusprendžiau išbandyti šią egzotišką sporto šaką.

– Kaip ruošiatės svarbioms rungtynėms? Ar turite kokių nors ritualų?

– Neturiu jokių ypatingų ritualų prieš varžybas. Kadangi žaidžiu metiko pozicijoje, likus 2-3 dienoms iki rungtynių stengiuosi susikoncentruoti ir sumažinti fizinį krūvį, kad pataupyčiau jėgas.

– Koks buvo keisčiausias ar netikėčiausias įvykis, kurį patyrėte aikštėje?

– Per savo karjerą didelių fiasko nepatyriau, apie kuriuos galėčiau pasakoti su šypsena. Tačiau yra vienas nemalonus įvykis, kuris kartais vis dar iškyla mintyse. Per rungtynes su Druskininkų komanda metimu pataikiau vienam žaidėjui į alkūnę (hit by pitch). Jis ilgam pateko į gipso ir reabilitacijos periodą. Buvo labai nesmagu tai matyti, bet sporte tokių situacijų pasitaiko.

– Jei galėtumėte sukurti savo idealų beisbolo žaidėją, kokias savybes rinktumėte?

– Ne kartą girdėjau, kad beisbolininku gali tapti įvairaus sudėjimo ir fizinių gebėjimų žmogus, bet tapti GERU beisbolininku – labai sunku. Idealus beisbolininkas turėtų būti staigus, greitas, turėti sprogstamąją jėgą, gebėjimą susikaupti, išlaikyti šaltą protą ir, be abejo, būti labai disciplinuotas. Be disciplinos ši „košė“ nesigautų.

– Vasarą tapote Europos kvalifikacinio turnyro Kutne čempionais. Kas, jūsų nuomone, lėmė šią pergalę?

– Tai buvo tikrai maloni akimirka, net jei jau praėjo nemažai laiko. Manau, šių metų rinktinė buvo viena stipriausių, kurioje man teko žaisti. Žaidėjai buvo gerai pasiruošę. Nepaisant to, kad rinktinė buvo suburta iš įvairių klubų, šalių ir net žemynų, mes jautėmės kaip vieninga komanda. Vienas kitą papildėme, klausėme trenerių ir nuo pirmųjų rungtynių buvome užsidegę.

– Kaip vertinate varžovų pasirodymą? Ar buvo sunku juos įveikti?

– Varžovai pasirodė aukštame lygyje, aišku, kad jie taip pat intensyviai ruošėsi šiai kvalifikacijai. Nors rungtynės buvo nelengvos, tą dieną buvome geresni.

– Kaip manote, ką reikėtų tobulinti prieš Europos čempionatą, kuris vyks 2025 metų vasarą?

– Žiemą reikėtų dar labiau sustiprėti fiziškai, kad kamuoliai skristų dar toliau. Taip pat svarbu užtikrinti gerą metikų pasiruošimą, nes susidursime su stipriomis komandomis. Reikėtų „paruošti patrankas“. Idealu būtų surengti rinktinės stovyklą ar draugišką turnyrą su stipresnėmis užsienio komandomis, kad galėtume treniruotis prieš stiprius varžovus.

– Ar kelionės metu į Kutną įvyko kas nors juokingo? Jei taip, gal galėtumėte pasidalinti?

– Kadangi buvau padaręs pertrauką nuo sporto ir į komandą grįžau tik kovo mėnesį, nežinojau nei kada vyks kvalifikacija, nei kitų turnyrų datų. Atostogas buvau suplanavės jau

vasarį, todėl datos susidubliavo. Į Kutną teko vykti ne su komanda, o atskirai lėktuvu. Vis dėlto, manau, vaikinai keliavo linksmai, nors kelionė nebuvo labai tolima. Beisbolo kelionėse visada nutinka kažkas smagaus ir įsimintino.