Adomas Jonas Aleksandravičius – 1997 m. gimimo BK „Vilnius” klubo narys, šią vasarą kartu su Lietuvos beisbolo rinktine iškovojęs istorinę pergalę Europos beisbolo kvalifikaciniame čempionate.

– Kaip prasidėjo jūsų kelionė į beisbolo pasaulį?

 – Viskas prasidėjo gana įdomiai. Treneris Virmidas atėjo į mūsų mokyklą ir supažindino mus su beisbolu. Pasirodo, jo dukra Nomeda buvo mano klasiokė. Šis sportas mane sužavėjo nuo pat pirmos dienos, todėl tą patį vakarą nuėjau į pirmą treniruotę ir nuo tada žaidžiu iki šiol.

 – Koks momentas jūsų karjeroje iki šiol jums įsimintiniausias?

 – Vienas ryškiausių momentų buvo, kai išvykau žaisti beisbolo į Amerikos vidurinę mokyklą.

 – Kaip vyksta jūsų pasiruošimas varžyboms?

 – Pastarieji metai buvo ypač intensyvūs. Žinojau, kad artėja Europos kvalifikacinis turnyras, todėl siekiau tobulėti. Visą žiemą reguliariai lankiausi sporto salėje ir treniravausi beisbolą. Kalbant apie pačias varžybas, turiu keletą ritualų, be kurių man sunku susikaupti.

 – Ar yra kokia nors beisbolo legenda ar mitas, kurį norėtumėte išsklaidyti?

 – Viena didžiausių Vilniaus legendų yra ta, kad pagaliau turėsime savo beisbolo stadioną.

 – Ar turėjote traumų ar kitų kliūčių, kurios galėjo sustabdyti jūsų karjerą?

 – Didžiausias iššūkis man buvo po grįžimo iš Amerikos, kai buvau pavargęs nuo beisbolo. Tuomet padariau dviejų metų pertrauką nuo sporto, kol vieną vasarą nuvykau į Uteną, kur vyko kvalifikacinis turnyras, ir Lietuva žaidė prieš Izraelį. Būtent tada supratau, kad mano vieta yra aikštelėje, o ne tribūnose.

 – Šią vasarą tapote Europos beisbolo kvalifikacinio turnyro čempionais Kutne. Kokios pirmos emocijos kilo iškovojus šią pergalę?

 – Jei gerai pamenu, pirmas dalykas, kurį padariau po pergalės, buvo bėgimas į trečiąją bazę, kur pasakiau, kad daugiau nebežaistų taip su mano nervais. Tik vėliau atėjo suvokimas, kad mes laimėjome ir pasiekiau tai, kam ilgai ruošiausi.

 – Koks buvo didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrėte turnyro metu?

 – Sunkiausia buvo suvaldyti emocijas žaidimo metu. Didžiausias iššūkis buvo rodyti ženklus metikams, nes lenkų puolimas buvo labai stiprus. Varžybas baigėme su Eimantu – aš jam rėkdavau, koks turėtų būti kitas metimas, nes lenkų žaidėjai vogė mūsų ženklus.

 – Kokie jūsų tikslai Europos beisbolo čempionatui?

 – Tikslas vienas – laimėti. Prieš tai, be abejo, laukia daug darbo. Rinktinės nariams norėčiau palinkėti pradėti ruoštis jau dabar, nes Europos čempionate mūsų laukia visiškai kitokios kovos, o laiko pasiruošti liko ne tiek ir daug.