Andrius Stravinskas – 2004 m. gimimo Kauno „Lituanicos“ klubo žaidėjas. Šią vasarą kartu su Lietuvos rinktine jis iškovojo pirmąją vietą Europos kvalifikaciniame beisbolo turnyre.

– Kada ir kaip pradėjote žaisti beisbolą?

– Pradėjau žaisti beisbolą, kai man buvo 7 metai. Tačiau apie šį sportą žinojau dar anksčiau, nes mano tėtis žaidė ir dažnai mane pasiimdavo į varžybas.

– Kokia yra jūsų mėgstamiausia beisbolo pozicija ir kodėl?

– Mano mėgstamiausia pozicija, sakyčiau, yra pičerio, bet iš tiesų kiekviena pozicija yra įdomi ir savaip smagi.

– Koks buvo jūsų geriausias pasirodymas rungtynių metu?

– Vienas įsimintiniausių pasirodymų buvo „Little League“ turnyre Lenkijoje, kai mes nugalėjome Vokietijos amerikiečių komandą. Tose rungtynėse aš mėčiau didžiąją dalį metimų ir tai buvo ypatingas momentas.

– Kokį žaidėją arba komandą laikote savo didžiausiu įkvėpimu?

– Iš kiekvieno žaidėjo, kurį matau gyvai, stengiuosi stebėti ir pasisemti kažko naudingo. Todėl neturiu vieno konkretaus žaidėjo, kuris būtų mano įkvėpėjas.

– Kokia jūsų mėgstamiausia treniruotės dalis?

– Pabaiga. Juokauju! Mėgaujuosi visomis treniruotėmis – jos dažniausiai būna smagios, bet smagumas nėra būtinas, kad treniruotė būtų gera.

– Vasarą su Lietuvos rinktine laimėjote pirmąją vietą Europos kvalifikacijoje. Kaip jautėtės po pergalės?

– Jaučiausi taip pat kaip visi komandos draugai – begalo laimingas ir didžiuojuosi tuo, ką pasiekėme.

– Kuri komanda buvo stipriausi varžovai? Kodėl?

– Lenkijos komanda. Jie turėjo daug žaidėjų, kurie žaidė arba vis dar žaidžia Amerikos lygose ir universitetuose.

Pasibaigus nacionaliniams beisbolo čempionatams Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, jungtinė Bristol „Vėtra“ ir Utenos „Titanai“ komanda vėl išvyko už Atlanto, kad išbandytų jėgas viename iš beisbolo turnyrų JAV. Šiais metais sportininkai dalyvavo „West Palm Beach“ turnyre, kuris lapkričio 11–16 dienomis vyko Floridoje, Majamyje. Turnyras sutraukė penkias stiprias komandas iš įvairių Amerikos valstijų, todėl lietuviams tai buvo puiki galimybė varžytis aukšto lygio beisbole.

Pirmąją turnyro dieną lietuviai susitiko su stipria „La Makina“ komanda. Nors lietuvių žaidėjai demonstravo ryžtą, galutinis rezultatas buvo 2:14 „La Makina“ naudai.

Antrąją turnyro dieną lietuviai stengėsi surasti savo žaidimo ritmą, tačiau varžovai įrodė savo pranašumą – rungtynės prieš „Atlanta Bulls“ baigėsi rezultatu 2:13. Tačiau kur kas solidesnį puolimą lietuviai demonstravo rungtynėse prieš „Bronx Bombers“. Šiose rungtynėse komanda surinko net 11 taškų, tačiau galutinė pergalė atiteko amerikiečiams – rungtynės baigėsi rezultatu 11:16.

Trečiąją dieną jungtinė komanda rezultatu 1:2 turėjo pripažinti „Maryland Hawks“ komandos pranašumą.

Paskutinę turnyro dieną lietuvių komanda stojo į itin atkaklią kovą su „South Florida Beach Bums“. Lietuviai sužaidė vieną geriausių savo rungtynių turnyre, pelnydami net 10 taškų, tačiau varžovai pasirodė stipresni ir rungtynes laimėjo rezultatu 13:10. Nepaisant pralaimėjimo, tai buvo rungtynės, kuriose lietuviai parodė savo potencialą ir puolimo stiprybę.

Turnyro metu labiausiai pasižymėjo Eimantas Žičkus, kuris buvo pripažintas naudingiausiu komandos žaidėju.

Lietuvos beisbolo gerbėjams – džiugios naujienos iš Belgijos! Matas Sirgėdas, buvęs Utenos „Titanų” žaidėjas, pirmasis lietuvis, įsitvirtinęs Belgijos aukščiausiame beisbolo divizione, buvo pripažintas Borgerhout „Squirrels“ komandos geriausiu atmušėju. Tai dar vienas reikšmingas pasiekimas jo sėkmingai besiklostančioje karjeroje.

Šiemet „Squirrels“ komanda, siekdama patekti į Belgijos beisbolo diviziono finalą, liko per žingsnį nuo tikslo ir užėmė ketvirtąją vietą, surinkusi 16 pergalių ir patyrusi 20 pralaimėjimų. Tačiau Matas neabejotinai išsiskyrė savo asmeniniu indėliu į komandos rezultatus. Jo statistika kalba pati už save: 17 pelnytų taškų, 25 hitai, iš kurių 9 dviejų bazių vertės, ir net 15 taškų, pelnytų po jo atmušimų (RBI). Jis taip pat pavogė 7 bazes ir užfiksavo įspūdingą atmušimo vidurkį – .391, kuris buvo aukščiausias komandoje ir aštuntas visame čempionate. Žaidimo naudingumo rodiklis (OPS) siekė 1.031, pagal kurį Matas užėmė penktą vietą visoje lygoje. Gynyboje Matas puikiai atliko tolimojo lauko gynėjo pareigas – užfiksavo 31 autą ir atliko 9 sėkmingus perdavimus. Taip pat jis pasirodė ir metiko pozicijoje, žaisdamas 5.1 kėlinio, per kuriuos pasiekė 3 žaidėjų išmetimus ir iškovojo vieną pergalę.

Matas taip pat atstovavo Bristol „Vėtra“ komandai Didžiosios Britanijos Nacionalinėje beisbolo lygoje (NBL). Nors komanda nepateko į pusfinalį, lietuvis prisidėjo savo žaidimu devyniose rungtynėse. Per jas jis pelnė 5 taškus, atliko 6 hitus, iš kurių vienas – „homerun“. Taip pat užfiksavo .231 atmušimo vidurkį ir .817 OPS rodiklį. Bristol „Vėtra” komandoje Matas turėjo išskirtinį vaidmenį metiko pozicijoje – 20.1 kėlinio darbo metu jis pasiekė 11 išmetimų, 1 pergalę ir patyrė 3 pralaimėjimus.

Šiais metais Matas taip pat prisidėjo prie Lietuvos vyrų beisbolo rinktinės istorinio pasiekimo – Lenkijoje vykusiame kvalifikaciniame turnyre komanda laimėjo pirmą vietą ir užsitikrino vietą Europos čempionate. Būtent Matas finale atliko lemiamą autą, kuris užtvirtino Lietuvos pergalę.

„Man, kaip žaidėjui, tai buvo turbūt geriausias sezonas apskritai per visą karjerą,“ – dalijosi mintimis Matas. Nors komandos pasirodymas Belgijoje nebuvo toks sėkmingas, kaip tikėtasi, lietuvis džiaugiasi savo augimu bei patirtimi tiek Belgijoje, tiek Didžiojoje Britanijoje.

Martynas Sadzevičius – 2001 m. gimimo Kauno „Lituanicos“ komandos žaidėjas. Vasarą M. Sadzevičius atstovavo Lietuvos rinktinei, su kuria laimėjo pirmąją vietą Europos beisbolo kvalifikaciniame turnyre.

– Kaip prasidėjo jūsų kelias beisbole?

– Mano kelias beisbole prasidėjo labai paprastai. Sulaukus aštuntojo gimtadienio, kartu su tėvais priėmėme sprendimą pradėti sportuoti. Svarstėme, kokią sporto šaką pasirinkti: tarp variantų buvo mano pamėgtas rankinis, tėčio jaunystėje žaistas tenisas, tuo metu sparčiai augęs regbis ir, savaime suprantama, antrąja Lietuvos religija laikomas krepšinis. Krepšinį ir tenisą atmetėme, kiek pamenu, dėl pernelyg didelės komercializacijos, o regbis ir rankinis buvo skirti vyresnio amžiaus vaikams. Tuo metu gyvenau Vilniaus Lazdynų mikrorajone, todėl nusprendėme neieškoti sporto šakų už savo kiemo ribų ir išbandyti tuometėje Parodų rūmų aikštėje žaidžiamą beisbolą. Pirmą kartą atėjus į aikštę vyko varžybos, ir man buvo suteikta galimybė paimti beisbolo lazdą ir pabandyti pramušti kamuolį. Tai sužavėjo, ir taip prasidėjo mano „nepagydoma priklausomybė“ beisbolui – nuo tada jį aktyviai praktikuoju be jokių pertraukų.

– Kokia jūsų mėgstamiausia akimirka karjeroje iki šiol?

– Šis klausimas yra labai sudėtingas, nes pastaruoju metu įvyko tiek daug neįtikėtinų akimirkų, kad pasirinkti mėgstamiausią būtų labai sunku. Savaime suprantama, reikėtų paminėti šios vasaros pergalę Lenkijoje, Europos beisbolo čempionato kvalifikaciniame etape. Labai džiugu, kad Lietuva pagaliau sugebėjo suburti kompaktišką, vietiniais žaidėjais paremtą kolektyvą, kuris iškovojęs pergalę, pelnė pripažinimą ir šansą varžytis Europos elito lygyje. Šis pasiekimas yra be jokios abejonės didžiausias per visą Lietuvos beisbolo istoriją. Dar vaikystėje tik nedrąsiai svajojau, kad Lietuvos rinktinė kada nors žais Europos čempionate, ir tai atrodė kaip tolimas, nepasiekiamas tikslas. Šiandien galiu didžiuotis, kad aktyviai prisidėjau prie šios svajonės įgyvendinimo. Nepaisant to, asmeniškai man didžiausia akimirka buvo šį rudenį, kai kartu su Kauno „Lituanicos“ klubu, su plačiai išskėstomis rankomis ir šiltomis širdimis, kėlėme Lietuvos čempionų taurę. Nepamiršiu šios dienos ir laikysiu ją šilčiausioje savo širdies kertelėje. Nenoriu skambėti banaliai, tačiau šį sezoną teko išlipti iš komforto zonos, priimti nelengvų, tačiau teisingų sprendimų. Tačiau visi sunkumai buvo nugludinti triumfo, kai įrodėme, kad sistemingas darbas, profesionalus požiūris ir nuoširdus dėmesys kiekvienam žaidėjui atsiperka. Ši pergalė yra pergalė prieš skambius, tačiau tuščius pareiškimus ir prieš negatyvą, kurio nesugebėjome pakeisti. Tai buvo mano asmeninis augimas ir, be jokios abejonės, mano mėgstamiausia karjeros akimirka.

– Kaip manote, kokia jūsų didžiausia stiprybė aikštėje ir už jos ribų?

– Nesu savigyros ekspertas, todėl, atvirai kalbant, niekada nesu svarstęs apie savo stipriąsias savybes. Dėl to man būtų sunku tiksliai atsakyti į šį klausimą. Galbūt būtų prasminga pasiteirauti trenerių apie mano stipriąsias savybes aikštėje, o už aikštės ribų – apie žmonių, su kuriais bendrauju, nuomonę. Vis dėlto galiu pasakyti, kad aikštėje siekiu išminties ir greito, tačiau strateginio mąstymo – stengiuosi žaisti protingai. O už aikštės ribų didžiausia stiprybė man yra tvirtas vertybinis pagrindas. Svarbu nuosekliai laikytis savo principų ir veikti drąsiai.

– Jei galėtumėte pakeisti vieną beisbolo taisyklę, kokia ji būtų ir kodėl?

– Atsakydamas į šį klausimą, norėčiau kalbėti ne tik apie beisbolą kaip žaidimą aikštelėje, bet ir kaip plačią sporto ir socialinių santykių sritį. Norėčiau pakeisti vieną principą, kuris šiuo metu egzistuoja Lietuvos beisbolo (ir, tiesą sakant, daugelio kitų sporto šakų) organizacijose. Esu nepatenkintas dabartine situacija, kai sporto organizacijos stengiasi išgyventi tik įvykdydamos tam tikrus formalistus kriterijus, siekdamos gauti viešojo sektoriaus paramą. Tai sukelia nuolatinį skundų ir priekaištų procesą – kažkas kažko nedavė, nepadarė… Esu didelis privačios iniciatyvos šalininkas, todėl raginu organizacijas pačias stengtis uždirbti savo išlikimą, kurti kokybišką produktą, kuris patiktų tiek žiūrovams, tiek privačiam sektoriui. Jei organizacijos rodytų pastangas būti autonomiškos ir veržlios, viešasis sektorius galbūt lengviau palaikytų tokias organizacijas, kurios kuria pridėtinę vertę. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje jau atsiranda keli teigiami pavyzdžiai, tačiau šioje srityje dar yra daug darbo.

– Ar yra beisbolo žaidėjų, su kuriais norėtumėte žaisti vienoje komandoje? Kodėl būtent jie?

– Taip, yra. Džiugu, kad šį sezoną man pavyko išpildyti šią svajonę. Tai – Vilius Paikovas. Mes užaugome kartu, matėme daug šilto ir daug šalto. Vilius – ne tik neįtikėtinai talentingas žaidėjas, bet ir labai artimas draugas. Jau buvau praradęs viltį, kad kada nors galėsime žaisti kartu, nes jis buvo išvykęs kaip legionierius, o aš dėl įsipareigojimų likau Lietuvoje. Tačiau šis sezonas įrodė, kad Dievo keliai yra nežinomi, ir džiaugiuosi, kad su Viliumi ne tik sužaidėme kartu, bet ir pradėjome naujų bendrų iniciatyvų.

– Vasara tapote Europos beisbolo kvalifikacinio turnyro Kutne čempionais. Ką jums reiškia ši pergalė?

– Atsakiau į šį klausimą jau anksčiau, tačiau man tai – be jokios abejonės, didžiulis įvertinimas. Esu dar santykinai jaunas, tačiau rinktinės vyriausiasis treneris Willas Gordonas manimi besąlygiškai pasitikėjo, ir žaidžiau pagrindinėje sudėtyje. Už tai jam labai dėkingas. Be to, visą turnyrą vainikavo pergalė, tad abejoju, ar galima rasti žodžių, kurie galėtų apibūdinti šios pergalės reikšmę. Tai yra vienas iš svarbiausių momentų mano karjeroje.

– Kokias komandos stipriąsias puses, kurios prisidėjo prie pergalės, galėtumėte išskirti?

– Manau, labai svarbu, kad mūsų komanda buvo labai monolitiška. Tai nebuvo pirmas kartas, kai žaidėme kartu, ir mes pasitikėjome vietiniais žaidėjais – žmonėmis, kurie kasdien dirba ir tobulėja, siekdami kelti Lietuvos beisbolo lygį. Žinoma, turėjome keletą žaidėjų, gyvenančių už Atlanto, tačiau juos puikiai pažinojome – jie jau seniai tapo komandos dalimi. Todėl, būsiu banalus, tačiau pagrindinė mūsų stiprybė buvo komandos „chemija“. Tai, kad visi žaidėjai buvo susivieniję ir vienas kitą puikiai suprato, leido mums pasiekti aukščiausius rezultatus. Žinoma, svarbų vaidmenį atliko ir mūsų treneris, kuris savo dėmesiu ir pasitikėjimu kiekvienam žaidėjui užtikrino šią komandos harmoniją.

– Kokie tikslai Europos čempionatui 2025 metų vasarai?

-Be jokios abejonės, mūsų tikslai yra kuo aukštesni. Nemėgstu prognozuoti konkrečios vietos, tačiau norėčiau, kad tiek aš, tiek visa komanda parodytų, jog galime kovoti su aukščiausio lygio profesionaliais žaidėjais. Tikslas nėra tik užimti tam tikrą vietą (nors 13 vieta būtų tikrai gerai, kad nereikėtų vėl dalyvauti kvalifikacijoje), bet siekti kovoti iki paskutinio iškvėpimo ir demonstruoti geriausią beisbolą, kokį tik galime. Esu įsitikinęs, kad jeigu kiekvienas mūsų žais su džiaugsmu ir užsidegimu, pasieksime savo tikslus ir įrodysime, kad galime konkuruoti su pačiais geriausiais.

Vilius Paikovas – 2001 m. gimimo Kauno „Lituanicos” komandos žaidėjas, vasarą atstovavęs Lietuvos beisbolo rinktinei, su kuria tapo Europos beisbolo kvalifikacinio turnyro čempionu.

– Kaip pradėjote žaisti beisbolą ir kas jus labiausiai įkvėpė pasirinkti šį sportą?

– Beisbolą pradėjau žaisti būdamas 11 metų savo gimtajame mieste Radviliškyje. Kadangi tai nėra didelis miestas, žinia, kad atsirado tokia neįprasta sporto šaka, išplito labai greitai. Pirmą kartą atvykęs pažiūrėti varžybų, gavau šansą sudalyvauti kamuoliuko metimo į toli varžybose. Tai buvo momentas, kai ir aš, ir Radviliškio treneris, Romanas, supratome, kad galiu kamuoliuką numesti tikrai toli. Manau, šis pirmas ir labai įsimintinas įvykis pastūmėjo mane toliau žaisti šį nuostabų sportą.

– Koks yra jūsų pomėgis ar hobis, kuriuo užsiimate, kai nesate aikštelėje?

– Mano hobis – žvejyba. Nors ir ganėtinai sunku rasti tam laiko tarp darbo ir treniruočių, vis tiek stengiuosi, radęs laisvą minutę, nuvažiuoti į mūsų nuostabią lietuvišką gamtą ir pailsėti nuo kasdienės rutinos.

– Kaip atrodo jūsų pasiruošimas rungtynėms, tiek fiziškai, tiek psichologiškai?

– Pasiruošimas prasideda maždaug spalio mėnesį, kai pradedu rūpintis kūno paruošimu žiemai ir ateinančiam sezonui. Artėjant sezono pradžiai stengiuosi kuo greičiau grįžti į lauką ir priprasti prie atstumų, nes žiemą daugiausia dirbame narvuose, kur pagrindinis dėmesys skiriamas technikos tobulinimui. Mano nuomone, jei noriu būti kuo mažiau pažeidžiamas psichologiškai, prieš startą turiu būti gerai pailsėjęs ir išsimiegojęs.

– Koks jūsų įsimintiniausias prisiminimas su beisbolu?

– Įsimintinų akimirkų buvo labai daug – pamenu kiekvieną kelionę, kiekvienas varžybas, tačiau kol kas turiu du ypatingus prisiminimus. Pirmas – Europos čempionatas U12 amžiaus grupėje Chlubokoje. Rungtynėse dėl antros vietos prieš Austrijos rinktinę, po mano sėkmingos gynybos metiko pozicijoje, turėjome šansą išplėsti pergalę 10-ajame kėlinyje. Prie pilnų bazių mano komandos narys pramušė hitą per aikštelės vidurį ir mes tapome U12 Europos vicečempionais. Antras įsimintinas momentas – šios vasaros istorinis pasiekimas – patekimas į Europos čempionatą!

– Kokios yra jūsų asmeninės stiprybės aikštelėje, o kur dar norėtumėte tobulėti?

– Mano stiprybė – išlikti šaltu nervu įtemptais momentais, ypač metiko pozicijoje. Visada yra kur tobulėti – tiek žaidimo supratimu, tiek technikoje.

– Vasarą atstovavote Lietuvos rinktinei Europos kvalifikaciniame turnyre, kur užėmėte pirmąją vietą. Kas, jūsų nuomone, lėmė šį pasiekimą?

– Manau, kad pagrindinis faktorius buvo tai, jog visi atidavė visas jėgas ir niekas negalvojo apie asmeninius rezultatus. Visi buvo susikoncentravę tik į pergalę, ir jokios kitos pabaigos negalėjo būti!

– Kurios rungtynės turnyro metu buvo sudėtingiausios? Kodėl?

– Manau, sunkiausios buvo finalo rungtynės, ypač metikams – tiek mūsų, tiek lenkų, nes buvo atmušti berods 8 homerun’ai.

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos beisbolo rinktinės atmosferą ir komandinį ryšį?

– Ryšys tarp kiekvieno komandos nario yra labai stiprus ir jis tęsiasi ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų. Esame viena didelė šeima!

Lietuvos U18 Beisbolo5 rinktinė triumfavo Europos čempionate ir užsitikrino vietą 2025 metų pasaulio čempionate, kuris vyks Meksikoje. Čempionatas, vykęs Prancūzijoje, subūrė net 13 komandų iš visos Europos, siekusių įrodyti savo jėgas ir pakovoti dėl aukščiausių apdovanojimų. Lietuvos rinktinė turnyre pasirodė įspūdingai, įveikdama kiekvieną varžovą be pralaimėjimų.

Viso čempionato metu Lietuvos komanda laimėjo visus mačus rezultatu 2-0, kas parodė jų aukštą pasirengimą ir vieningą žaidimą. Finale mūsiškiams teko susidurti su Turkijos rinktine, kuri taip pat buvo pasirengusi kovoti iki paskutinės sekundės. Pirmąjį setą po intensyvios kovos laimėjo Turkija, pasiekusi pergalę 4-3, tačiau Lietuvos komanda nenuleido rankų. Antrame sete lietuviai atkakliai kovodami įveikė turkus rezultatu 2-1, taip priversdami varžovus ruoštis lemiamam trečiajam setui. Trečiasis setas buvo itin įtemptas – lietuviai nuo pat pradžių atsiliko, tačiau pergalės troškimas ir komandos dvasia padėjo išlyginti rezultatą ir galiausiai laimėti 4-3. Ši pergalė leido Lietuvos rinktinei pasidabinti Europos čempionų auksu.

Lietuvos rinktinės pasiekimai neliko nepastebėti – keli žaidėjai buvo apdovanoti individualiais prizais, pripažįstant jų meistriškumą ir atsidavimą žaidimui. Varvara Baitiul buvo pripažinta turnyro geriausia mušėja, demonstruodama ne tik jėgą, bet ir tikslumą svarbiausiais momentais. Eligijus Miciuta buvo apdovanotas geriausio gynėjo titulu, o Kristijonas Vičas pelnė turnyro geriausio žaidėjo apdovanojimą, išsiskyręs tiek savo įgūdžiais, tiek lyderyste aikštelėje.

Lietuvos beisbolo asociacijos vardu norime pasveikinti ir padėkoti Lietuvos beisbolo-5 U18 rinktinei, tapus Europos čempionais. Komandai atstovavo: Kira Baitiul, Varvara Baitiul, Goda Utakytė, Gerda Vikulovaitė, Kristijonas Vičas, Deividas Baniūnas, Elgijus Miciuta, Rokas Zlataravičius, vyr. treneris Maksim Burdin bei treneriai Nomeda Neverauskaitė ir Arvydas Birbalas.

Lietuvos jaunimo beisbolo-5 komanda šiuo metu dalyvauja Europos U18 čempionate, kur demonstruoja puikų žaidimą. Lietuviai kol kas žaidžia be pralaimėjimų, laimėdami 2:0 prieš Lenkiją, Vokietiją, Rumuniją, Italiją, Turkiją ir Suomiją. Treneris Arvidas Birbalas teigė: „Kiekvienose rungtynėse stengiamės žaisti kuo trumpiau – tai yra tik du set’us, kad neišvargintume žaidėjų”. Tokia puiki forma leido jiems patekti į finalo šešetuką.

Šiandien Lietuvos komanda susitiko su Olandijos rinktine ir vėl iškovojo pergalę 2:0 (11:8, 12:6), pasiekdama rezultatus, kurie dar labiau sustiprino jų pozicijas turnyre. Rytoj laukia dar vienas svarbus etapas: lietuviai susitiks su Prancūzijos ir Ispanijos komandomis. Pergalė šiuose susitikimuose suteiks galimybę kovoti finale, o tai yra didelis žingsnis link galimybės laimėti bilietą į beisbolo-5 pasaulio čempionatą, kuris vyks Meksikoje 2025 metais.

Kviečiame visus sekti naujienas ir palaikyti mūsų jaunuolius per WBSC.org bei Lietuvos beisbolo asociacijos tinklapius. Jūsų palaikymas yra labai svarbus!

Lietuvos U18 beisbolo-5 komanda sėkmingai startavo Europos čempionate, vykstančiame Prancūzijoje. Pirmąją varžybų dieną lietuviai parodė išskirtinį žaidimą, nugalėdami tiek Vokietijos, tiek Italijos komandas rezultatu 2:0.

Pirmajame susitikime su Vokietija Lietuvos rinktinė demonstravo puikią gynybą ir tvirtą puolimą. Komandos žaidėjas Rokas Zlataravičius po rungtynių dalijosi savo įspūdžiais: „Tai mano pirmasis čempionatas, tad po pirmųjų rungtynių galiu teigti, jog jaučiuosi gerai. Komanda nusiteikusi laimėti ir tuo labai džiaugiuosi. Laimėjome prieš vokiečius, nes jų komandai trūko susižaidimo.“

Antroje dvikovoje prieš Italiją lietuviai ir vėl pasirodė puikiai. Po šios pergalės Varvara Baitiul taip pat išreiškė savo nuomonę apie komandos sėkmę: „Laimėjome, nes mūsų komanda labai palaiko vieni kitus, o tai, manau, labai svarbu. Rytoj žaisime tris rungtynes, vienos jų prieš Turkijos rinktinę, kuri yra grupės vieni iš favoritų. Stengiamės susikoncentruoti ir nusiteikti rytojaus mačui.“

Lietuvos komanda rodo puikų ryžtą ir užsispyrimą, tad sekite jų kovas ir palaikykite mūsų jaunus talentus! Raginame visus stebėti rungtynes tiesiogiai per wbsc.org.

Lietuvos beisbolo-5 rinktinė šiemet pateko tarp dešimties stipriausių pasaulio komandų Honkonge vykusiame Pasaulio čempionate. Šis pasiekimas tapo reikšmingu žingsniu šalies beisbolo-5 istorijoje. Komandos vyr. treneris Maksimas Burdinas atvirai dalijosi įspūdžiais apie Pasaulio čempionatą bei pasiruošimą artėjančiam U18 Europos čempionatui.
Beisbolo5 Pasaulio čempionato sėkmė

Paklaustas, kaip jautėsi sužinojęs apie patekimą į geriausiųjų dešimtuką, Maksim Burdin pasidalino savo dvejopais jausmais: „Apėmė dvejopi jausmus: pirma, džiaugsmas, nes tai geriausias rezultatas istorijoje, antra, liūdesys ir nusivylimas, nes svajojome patekti į šešetuką.“

Kalbėdamas apie sėkmės priežastis, treneris pabrėžė, kad komandą į priekį vedė atkaklus darbas treniruotėse ir stipri komandos dvasia: „Manau, kad pagrindinis sėkmės faktorius yra darbas treniruotėse ir, svarbiausia, noras treniruotis. Taip pat manau, kad vienas pagrindinių faktorių yra komandinis ryšys. Kai visi komandoje jaučiasi palaikomi komandos draugų, daug lengviau parodyti geriausius savo rezultatus aikštėje.“

Nepaisant komandos sėkmės, buvo ir iššūkių. Vienas iš jų – Kiros Baitiul trauma, įvykusi viduryje čempionato: „Laimei, su rimtomis problemomis nesusidūrėme. Vienintelis dalykas – Kiros trauma įpusėjus čempionatui.“

Paklaustas apie strategiją prieš stipriausias komandas, M.Burdin atsakė: „Rungtynėms su kiekviena komanda ruošėmės vienodai: analizavome varžovų stipriąsias ir silpnąsias puses, veiksmus tam tikrose žaidimo situacijose. O pagal gautus duomenis pasirinkome taktiką kiekvienam atskiram varžovui.“

Artėjantis U18 Europos čempionatas

Ruošdamasi artėjančiam U18 Europos čempionatui Prancūzijoje, Lietuvos komanda aktyviai treniruojasi. Maksim Burdin apie pasiruošimą kalbėjo optimistiškai: „Komanda tikrai pasiruošusi artėjančiam Europos čempionatui. Treniruočių procesas dar nebaigtas, turime dar keletą treniruočių, kad užbaigtume viską, ką suplanavome.“

Treneris taip pat džiaugėsi, kad komanda turėjo galimybę dalyvauti kontroliniuose mačuose: „Turėjome treniruočių stovyklą Italijoje. Be to, trys komandos žaidėjai dalyvavo praėjusiame Pasaulio čempionate Honkonge.“

Kalbėdamas apie būsimus varžovus, M.Burdin paminėjo kelias pagrindines komandas: „Manau, kad pagrindinės mūsų varžovės grupėje bus Turkija ir Italija. Bet jokiu būdu nenurašome praėjusiame Europos jaunimo čempionate puikiai pasirodžiusių Vokietijos ir Rumunijos.“

Nepaisant stiprių konkurentų, treneris tiki savo komandos galimybėmis: „Manau, kad Turkija, Prancūzija, Ispanija, Italija ir Lietuva yra pagrindiniai artėjančio Europos čempionato favoritai. Tikrai turime gerų šansų. Jei pavyks įgyvendinti viską, kas suplanuota, rezultatas bus puikus.“

Apibendrindamas komandos stiprybes, treneris pabrėžė svarbą išlaikyti jėgas viso turnyro metu: „Čempionatą laimės ne tie, kurie laimės didesne persvara, o tie, kurie visą distanciją nubėgs sklandžiau ir sutaupys daugiau jėgų paskutinei dienai.“

Lietuvos U18 rinktinė su entuziazmu žengia į Europos čempionatą, tikėdamasi parodyti dar geresnius rezultatus tarptautinėje arenoje. Kviečiame visus sekti beisbolas.lt ir wbsc.org tinklapius ir palaikyti Lietuvos beisbolo-5 u18 rinktinę, kuri startuos jau spalio 29 dieną Prancūzijoje.

Justinas Račkauskas – 1995 m. gimimo Kauno „Lituanicos” komandos narys. Šią vasarą jis atstovavo Lietuvos beisbolo rinktinei, su kuria Europos kvalifikaciniame turnyre iškovojo pirmąją vietą.

– Kaip pradėjote domėtis beisbolu?

– Galima sakyti, kad beisbolas pats mane surado. Penktoje klasėje per kūno kultūros pamoką apsilankė trys treneriai, kurie pristatė šią sporto šaką. Išbandėme metimus, mušimą lazda ir bėgimą laikui. Man visai neblogai sekėsi, todėl nusprendžiau išbandyti šią egzotišką sporto šaką.

– Kaip ruošiatės svarbioms rungtynėms? Ar turite kokių nors ritualų?

– Neturiu jokių ypatingų ritualų prieš varžybas. Kadangi žaidžiu metiko pozicijoje, likus 2-3 dienoms iki rungtynių stengiuosi susikoncentruoti ir sumažinti fizinį krūvį, kad pataupyčiau jėgas.

– Koks buvo keisčiausias ar netikėčiausias įvykis, kurį patyrėte aikštėje?

– Per savo karjerą didelių fiasko nepatyriau, apie kuriuos galėčiau pasakoti su šypsena. Tačiau yra vienas nemalonus įvykis, kuris kartais vis dar iškyla mintyse. Per rungtynes su Druskininkų komanda metimu pataikiau vienam žaidėjui į alkūnę (hit by pitch). Jis ilgam pateko į gipso ir reabilitacijos periodą. Buvo labai nesmagu tai matyti, bet sporte tokių situacijų pasitaiko.

– Jei galėtumėte sukurti savo idealų beisbolo žaidėją, kokias savybes rinktumėte?

– Ne kartą girdėjau, kad beisbolininku gali tapti įvairaus sudėjimo ir fizinių gebėjimų žmogus, bet tapti GERU beisbolininku – labai sunku. Idealus beisbolininkas turėtų būti staigus, greitas, turėti sprogstamąją jėgą, gebėjimą susikaupti, išlaikyti šaltą protą ir, be abejo, būti labai disciplinuotas. Be disciplinos ši „košė“ nesigautų.

– Vasarą tapote Europos kvalifikacinio turnyro Kutne čempionais. Kas, jūsų nuomone, lėmė šią pergalę?

– Tai buvo tikrai maloni akimirka, net jei jau praėjo nemažai laiko. Manau, šių metų rinktinė buvo viena stipriausių, kurioje man teko žaisti. Žaidėjai buvo gerai pasiruošę. Nepaisant to, kad rinktinė buvo suburta iš įvairių klubų, šalių ir net žemynų, mes jautėmės kaip vieninga komanda. Vienas kitą papildėme, klausėme trenerių ir nuo pirmųjų rungtynių buvome užsidegę.

– Kaip vertinate varžovų pasirodymą? Ar buvo sunku juos įveikti?

– Varžovai pasirodė aukštame lygyje, aišku, kad jie taip pat intensyviai ruošėsi šiai kvalifikacijai. Nors rungtynės buvo nelengvos, tą dieną buvome geresni.

– Kaip manote, ką reikėtų tobulinti prieš Europos čempionatą, kuris vyks 2025 metų vasarą?

– Žiemą reikėtų dar labiau sustiprėti fiziškai, kad kamuoliai skristų dar toliau. Taip pat svarbu užtikrinti gerą metikų pasiruošimą, nes susidursime su stipriomis komandomis. Reikėtų „paruošti patrankas“. Idealu būtų surengti rinktinės stovyklą ar draugišką turnyrą su stipresnėmis užsienio komandomis, kad galėtume treniruotis prieš stiprius varžovus.

– Ar kelionės metu į Kutną įvyko kas nors juokingo? Jei taip, gal galėtumėte pasidalinti?

– Kadangi buvau padaręs pertrauką nuo sporto ir į komandą grįžau tik kovo mėnesį, nežinojau nei kada vyks kvalifikacija, nei kitų turnyrų datų. Atostogas buvau suplanavės jau

vasarį, todėl datos susidubliavo. Į Kutną teko vykti ne su komanda, o atskirai lėktuvu. Vis dėlto, manau, vaikinai keliavo linksmai, nors kelionė nebuvo labai tolima. Beisbolo kelionėse visada nutinka kažkas smagaus ir įsimintino.