Lietuvos beisbolo asociacijos prezidiumas, reaguodama į incidentą, įvykusį sekmadienio varžybų metu tarp Kauno „Lituanicos” ir BK „Vilniaus” komandų, priėmė sprendimą nušalinti tris dalyvius nuo likusių šio sezono varžybų ir jiems skirta piniginė bauda. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti tvarką bei pademonstruoti, kad smurtui sporte nėra vietos. Federacija griežtai nepalaiko smurto ir nori pabrėžti, jog beisbolas turėtų išlikti sąžininga ir draugiška sporto šaka tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.

Taip pat tikimės, kad šis atvejis taps pamoka tiek dalyviams, tiek sirgaliams. Mūsų tikslas yra kurti pozityvią ir pagarbią atmosferą sporto renginiuose. Kviečiame visus sirgalius išlikti supratingais ir palaikyti beisbolą kaip sporto šaką, kuri vienija, o ne skatina nesutarimus.

Beisbolo bendruomenės vienybė yra itin svarbi siekiant, kad šis sportas Lietuvoje augtų ir pasiektų naujas aukštumas. Tik bendromis pastangomis galime kurti stiprią ir sėkmingą beisbolo ateitį Lietuvoje.

Mantas Aidukas – 1984 metų gimimo Lietuvos beisbolo žaidėjas, šiuo metu atstovaujantis Utenos „Titanų” komandą. Šią vasarą jis atstovavo Lietuvos rinktinei Europos beisbolo kvalifikaciniame turnyre, kuriame užėmė pirmąją vietą.

– Kaip pradėjote savo kelią beisbole? Kas Jus paskatino pasirinkti būtent šią sporto šaką?

– Taip susiklostė, kad turėjau persikraustyti į kitą mikrorajoną, o ten kieme pamačiau vaikus žaidžiančius beisbolą. Susidraugavęs su jais, pradėjau žaisti kartu, o netrukus sužinojau, kad vyksta ir beisbolo treniruotės. Taip ir pamilau šį nuostabų sportą.

– Kaip pavyksta suderinti asmeninį gyvenimą su profesionaliu sportu? Ar tenka aukoti daug laiko siekiant aukštų rezultatų?

– Sportas yra mano gyvenimo būdas, todėl laiko atskirai derinti su asmeniniu gyvenimu netenka. Tačiau, žinoma, norint pasiekti aukštų rezultatų, reikia daug laiko aukoti. Manau, kiek investuosi laiko, tiek ir turėsi – kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje.

– Ar turėjote traumų ar kitų kliūčių, kurios galėjo sustabdyti Jūsų karjerą?

– Taip, turėjau. Prieš daug metų, čiuožinėdamas snieglente, susilaužiau ranką – lūžo riešo kaulas (laivelis) ir žastikaulis. Dėl šios traumos beisbolo nežaidžiau apie 10 metų. Fiziškai galėjau grįžti jau po dvejų ar trejų metų, tačiau psichologiškai tai buvo sunkiau. Tam prireikė daugiau laiko.

– Ką Jums reiškia pirma vieta Europos beisbolo kvalifikaciniame turnyre? Kokiomis emocijomis gyvenote po šios pergalės?

– Pirma vieta man reiškia, kad sunkus darbas anksčiau ar vėliau atsiperka. Tai tarsi vyšnia ant torto už visas parduotas vasaras, praleistas su Lietuvos beisbolo rinktine. Net dabar, prisiminus tą istorinę pergalę Lietuvai, šypsena atsiranda veide. Atrodo, kad tai buvo ypatinga – tarsi tik mes galėjome tai pasiekti.

– Kaip ruošėtės šiam turnyrui? Ar buvo kažkas ypatingo, ką pakeitėte savo treniruočių procese?

– Kažkokio ypatingo pasiruošimo nebuvo – man sportas kasdien yra mano dienotvarkės dalis. Šį pavasarį pradėjau žaisti diskgolfą, gal tai turėjo įtakos, o gal tai tik sutapimas – pats nežinau.

– Kurios varžybos ir kodėl Jums buvo sunkiausios turnyro metu?

– Manau, kad finalas prieš Lenkiją. Ypač paskutinė gynyba – atrodė, kad ji truko visą amžinybę. Visi laukėme pergalės sulaikę kvapą.

– Gal galėtumėte pasidalinti kokiais nuotaikingais momentais iš kelionės į Kutną?

– Vieno žaidėjo tašę kažkaip pametėme, nors vėliau ji buvo surasta ir po kelių dienų jam pristatyta. Tai gal labiausiai įstrigęs momentas. Kadangi kelionė nebuvo ilga, daug nuotaikingų momentų nebuvo.

– Ar turėjote kokių nors įkvėpimo šaltinių prieš turnyrą, galbūt sportininkų, kuriais žavitės?

– Negalėčiau išskirti vieno sportininko, tačiau žaviuosi „LA Dodgers“ komanda ir jos žaidėjais. Manau, jie yra mano įkvėpimas.

Domas Kamandulis – 24-erių metų talentingas Lietuvos beisbolininkas, atstovaujantis Kauno “Lituanica” komandai. Savo išskirtiniais įgūdžiais ir atsidavimu sportui jis vasarą vykusiame Europos beisbolo kvalifikaciniame turnyre pelnė naudingiausio žaidėjo apdovanojimą.

– Tapote Europos beisbolo kvalifikacinio turnyro naudingiausiu žaidėju. Kokia buvo pirmoji emocija sužinojus, jog tapote turnyro MVP?

– Pirmiausia apėmė geros emocijos ne dėl MVP laimėjimo, o dėl to, kad su komanda nugalėjome kvalifikaciniame turnyre ir patekome į Europos čempionatą – tai didžiausia pergalė, nes būtent šis tikslas buvo mūsų prioritetas daugelį metų. Ši pergalė, tikiuosi, mums atvers visiškai naujas galimybes tiek finansavimo, tiek dėmesio prasme. Tapti MVP istorinės pergalės metu – manau, kiekvieno Lietuvos beisbolininko svajonė, tad tikrai labai džiaugiuosi. Šiaip apie asmeninius apdovanojimus niekada apskritai negalvoju ir visada susikoncentruoju ties komandos pergale. Taip nutiko, kad šis apdovanojimas yra pirmas mano karjeroje, todėl jis džiugina, bet, kaip ir minėjau, svarbiausia visada yra komandos pergalė.

– Ką reiškia jums, kaip žaidėjui, šis apdovanojimas?

– Kaip žaidėjui, man šis apdovanojimas reiškia labai daug, nes tai yra įvertinimas to, ką padariau aikštelėje. Kai padarai kažką gero ir puolime, ir gynyboje, kai jauti, kad nusipelnei, tai tokie apdovanojimai labai džiugina. Šiame turnyre tikrai jaučiau, kad pavyko gerai pasirodyti, bet šis apdovanojimas yra vyšnia ant torto – priedas prie komandos pergalės, kuri, kartu su kelialapiu į Europos čempionatą, yra svarbiausia.

– Kaip manote, ko reikia žaidėjui, kad pelnytų tokį pasiekimą?

– Esminis dalykas yra noras – noras laimėti, noras padėti komandai, noras dėti visas pastangas tam, kad sugauti, atmušti kamuoliuką ir atlikti kitus veiksmus. Beisbolas toks žaidimas, kad vieną minutę gali sektis, kitą – nesisekti, trečią vėl viskas gali pasikeisti. Dėl to reikia mokėti nesikoncentruoti į nesėkmes ir sugebėti kiekvieną situaciją įvertinti blaiviu protu bei iš jos išeiti. Žinoma, svarbūs ir įgūdžiai – visi rinktinės žaidėjai turi gerus įgūdžius, bet vieną kartą geriau pasiseka vieniems, kitą kartą – kitiems.

– MVP apdovanojimas jau gautas. Koks kitas jūsų karjeros tikslas?

– Rinktinių langas jau baigėsi ir mes labai džiaugiamės tais pasiekimais, tačiau dabar norisi, kad iš sportinės perspektyvos Kauno klubas grįžtų į beisbolo elitą. Norime vėl tapti Lietuvos čempionais, kas mums, kaip komandai, yra vienas svarbiausių tikslų. Taip pat norime savo aikštėje matyti kuo daugiau kauniečių. Savo namus Kaune jau turime ir esame dėl to labai laimingi – įdėjome daug darbo, kad ji atsirastų. Dabar asmeninis tikslas yra pritraukti kuo daugiau žmonių į beisbolą, kad jie pažintų šią sporto šaką ir suprastų, kiek fiziškumo, reakcijos, aštraus proto bei intelektualumo reikalauja šis žaidimas.

– Lietuviai garsėja meile krepšiniui, dėl ko neretai mažėja dėmesys kitoms sporto šakoms. Ar lietuviškame beisbole šiuo metu užtenka palaikymo?

– Palaikymo visada norisi daugiau, bet jau dabar galime džiaugtis tuo, ką turime. Pavyzdžiui, pernai Kaune per aikštės atidarymą šventę susirinko apie keturis šimtus žmonių, ko nesitikėjome ir tai buvo labai labai smagu. Tikrai matome, kad žmonėms beisbolas įdomus ir jie grįžta jo pasižiūrėti ne vieną kartą. Stengiamės kurti gerą emociją ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų, todėl norime, kad žmonės ateitų ir nenusiviltų.

Dovydas Zakaras – 2004 metų gimimo lietuvis, žaidžiantis BK Vilnius komandoje. Šią vasarą vykusiame Europos beisbolo kvalifikaciniame turnyre Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjas Dovydas Zakaras sulaukė ypatingo dėmesio. Talentingasis beisbolininkas ne tik prisidėjo prie komandos pergalių, bet ir savo įspūdingais rezultatais pelnė turnyro geriausio mušėjo titulą.

– Tapote Europos beisbolo kvalifikacinio turnyro geriausiu mušėju. Kaip jaučiates būdamas įvertintas tokiu titulu?

– Nemeluosiu, nesitikėjau šitokio įvertinimo, nes lyg ir jaučiau, kad galbūt ne man jis turėjo atitekti. Tačiau jausmas tikrai geras ir labai džiaugiuosi šiuo pasiekimu.

– Kada ir kaip pradėjote žaisti beisbolą?

– Apie beisbolą sužinojau iš mamos, ji parsivežė šį sportą iš tėvų susirinkimo. Tada nuėjau į pirmą treniruotę ir taip likau beisbole iki dabar. Beisbolą žaidžiu nuo trečios klasės, tai jau apie dešimt metų.

– Kaip manote, kokie žaidėjo būdo bruožai lemia gerus pasiekimus beisbole?

– Išskirčiau tik vieną savybę – šaltakraujiškumas. Beisbole, jei tu išliksi šalto proto ir neleisi kitoms mintims jo užvaldyti, pasieksi daug.

– Galbūt turite patarimų jaunesniems žaidėjams, kaip treniruotis, kad ateityje toks apdovanojimas pasiektų ir juos?

– Jaunimui palinkėčiau daug treniruotis, nepasiduot, siekti savo svajonių ir kartoti sau, kad esi geriausias.

– Ar turite kokių kitų įsimintinų apdovanojimų ar pergalių žaidžiant beisbolą?

– Viena iš įspūdingiausių pergalių buvo prieš Vokietijos komandą dėl patekimo į finalą. Kova vyko taškas į tašką, o per pratęsimus sugebėjom juos įveikti.

– Koks jūsų ateities tikslas šiame sporte?

– Ateities tikslas – toliau treniruotis, toliau tobulėti, dar labiau stengtis, kad ir toliau galėčiau padėti komandai siekti pergalių.

Rugpjūčio 24 dieną VDU prezidento Valdo Adamkaus sporto centro beisbolo aikštėje vyko Lietuvos beisbolo čempionato II etapas. Kaune susitiko dvi pajėgios komandos – Kauno Lituanica ir BK Vilniaus.

Prieš varžybų pradžią BK Vilniaus žaidėjas D. Neverauskas pasidžiaugė puikiomis nuotaikomis bei sirgalių palaikymu žaidžiant Lietuvoje. Žaidėjas atkreipė dėmesį į nauju stadioną, kuriame dar nebuvo tekę žaisti varžybų. Paminėjo pagrindinį rungtynių tikslą tiek asmeniškai jam kaip žaidėjui, tiek komandai – tik pergalė. Paklaustas apie ateities planus, paminėjo, kad tikrai žais, tačiau kol kas neatskleidė kur konkrečiai.

Kauno Lituanicos treneris W. Swindling prieš pradėdamas rungtynes pasidžiaugė, jog rungtynės turėtų būti įdomios, abi komandos yra talentingos ir tarpusio susitikimai būna labai įdomūs bei įsimintini. O jo vadovaujama Kauno Lituanikos komanda žada kovoti iš paskutiniųjų ir sezoną pabaigti skambiai.

Pirmosios rungtynės pasibaigė rezultatu 0:4, kuris buvo palankus Kauno Lituanikos komandai. Tačiau antrųjų rungtynių metu, atrodytų, jog kova tapo intensyvesnė, o kiekvienas taškas buvo svarbus. Įtampai pakilus iki aukščiausio taško rungtynės baigėsi rezultatu 11:9 ir šį kartą pergalę šventė jau BK Vilniaus komanda.

Rungtynės pasižymėjo intensyvia konkurencija ir įspūdingais momentais, o sirgaliai negailėjo plojimų ir palaikymo šūksnių.

Rugpjūčio 25 dieną beisbolo rungtynės persikėlė į Uteną, Rašės hipodromo beisbolo aikštelė. Sekmadienio varžovai – Utenos „Titanai“ ir VBA SM „Sostinės Tauras“. Pirmosiose rungtynėse uteniškai stipresnio pasipriešinimo nesulaukė, rungtynės baigėsi rezultatu 21:0. Antrosiose rungtynės klaidų „fiestą“ išgyvenusi Utenos „Titanų“ komanda užtikrintai laimi ir antrąsias dienos varžybas (14:6).

Dovydas Neverauskas – Lietuvos beisbolo žaidėjas, pirmasis lietuvis, žaidęs Major League Baseball (MLB). Jo debiutas MLB įvyko 2017 metų balandžio 24 dieną, kai jis tapo pirmuoju Lietuvos žaidėju, žaidusiu aukščiausioje Amerikos beisbolo lygoje.

2018 m. D. Neverauskas pelnė savo pirmąją pergalę kaip “relief” metikas MLB, tapdamas pirmuoju lietuviu, kuriam pavyko tai pasiekti. Šis įvykis sulaukė daug dėmesio iš žiniasklaidos tiek Lietuvoje, tiek JAV, ir yra laikoma įkvėpimu jauniems sportininkams Lietuvoje bei pavyzdžiu, siekiant aukščiausių sporto tikslų.

Nesenai Dovydas Neverauskas sulaukė tarptautinio pripažinimo – jo marškinėliai eksponuojami World of Little League muziejuje. Šis muziejus yra Pietų Viljamsporte, Pensilvanijoje. Muziejuje pagrindinis dėmesys skiriamas Little League beisbolo istorijai ir poveikiui, kuriame yra įvairių eksponatų apie žymius žaidėjus ir sporto etapus. Neverausko marškinėliai yra parodos dalis, kurioje įamžintas jo, kaip pirmojo žaidėjo iš Lietuvos, patekusio į Aukščiausią lygą, pasiekimas, pabrėžiantis jo reikšmę sporto istorijoje.

Muziejuje eksponuojama Pittsburgh Pirates komandos uniforma ir kepurėlė, kuriais D. Neverauskas dėvėjo savo debiuto metu. Šie daiktai buvo padovanoti muziejui kaip simbolinis Lietuvos sporto istorijos ir tarptautinio beisbolo plėtros įvertinimas.

World of Little League muziejus yra viena iš labiausiai gerbiamų institucijų beisbolo pasaulyje, o jo misija – išsaugoti ir puoselėti šio žaidimo istoriją bei kultūrą. Įamžinant Dovydą Neverauską, muziejus pripažino ne tik jo asmeninius pasiekimus, bet ir augančią tarptautinę beisbolo bendruomenę, kurioje vis daugiau žaidėjų atvyksta iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Tai didelis pasiekimas tiek pačiam sportininkui, tiek visai Lietuvos sporto bendruomenei, parodantis, kad net ir mažos šalys gali turėti savo atstovus tarp geriausių pasaulyje.